Iki kačiuko atvykimo į jūsų namus, reikia pasiruošti – įsigyti tai, ko prireiks augintinio priežiūrai ir gerai jo savijautai naujuose namuose.

Tinkama mityba – vienas svarbiausių dalykų norint turėti sveiką katę.

Kačių maitinimo būdus galima suskirstyti į tris grupes:

Kiekvienas iš šių būdų turi savų privalumų ir minusų.

Sausas maistas yra patogus vartoti – ilgai galioja, nereikalauja užšaldymo, galima palikti jo, kai norite išvykti, ir būti tikri, kad katė pavalgys tada, kada norės, ir tiek, kiek norės. Dalis kačių, maitinamos šiuo maistu, nugyvena ilgą gyvenimą be jokių sveikatos sutrikimų. Visgi kita dalis kačių, maitinamų pramoniniu būdu pagamintu maistu, nutunka, atsiranda sveikatos sutrikimų.

Išradingi kačių sauso maisto gamintojai moka sumažinti gaminio savikainą ir privilioti katę skonio stiprikliais. Paskaitykime įvairių firmų sauso maisto sudėtį: ryžiai, kukurūzai, kukurūzų gliutenas, perlinės kruopos, javai, avižos, žirniai, pupelės, lęšiai, burokėliai, cukrinių runkelių minkštimas, bulvės, bulvių krakmolas, batatai, vynuogių išspaudos, sojų miltai, kokosų sviestas, rapsų aliejus, hidrolizuotos vištos kepenėlės (alergenas!), hidrolizuoti baltymai (vietoj mėsos), rūgštingumo reguliatorius, dažai ir konservantai. Jau vien kukurūzas – pagrindinis gyvūno sveikatos priešas. Jame yra glitimo, kuris trukdo įsisavinti maisto medžiagas, ir vystosi daugybė ligų. Burokėlių ir runkelių minkštime kaupiasi sviesto ir acto rūgštis, turinti toksinį poveikį kačių organizmui. Prasideda acidozė (rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas), ketonemija – ketonų koncentracijos padidėjimas kraujyje (ketonai – rūgštinės medžiagos, filtruojamos inkstuose, ir šlapime jų koncentracija padidėja šimtus kartų), baltymų ir mineralų nepakankamumas. Jeigu sauso maisto sudėtyje pasitaiko tokie paslaptingi ingredientai, kaip dehidrolizuoti gyvulinės kilmės baltymai, gyvulinių baltymų izoliatas, gyvuliniai riebalai, gyvulinės kilmės baltymų hidrolizatas, žuvies arba mėsos miltai, mėsos-kaulų miltai, po šiais pavadinimais slepiasi atliekos – ragai, nagai, kanopos, plunksnos, odos, kepenys, žarnos, žuvies žvynai, sergantys ir eutanazuoti gyvūnai. Tyrimai atskleidė, kad pramoniniame kačių maiste dažnai trūksta aminorūgščių fenilalanino+tirozino, treonino, izoleicino ir leicino, mikroelemento seleno, mineralo kalio ir kt. Be to, yra per daug gamybos proceso teršalų – kadmio, švino, stroncio, gyvsidabrio.

RAW maitinimo (t. y. maitinimo žalia mėsa) atstovai tvirtina, kad kačių nutukimo ir akmenligės priežastis – medžiagų apykaitos sutrikimas, kurį sukelia pramoninis kačių maistas, jame esantys angliavandeniai, augaliniai baltymai ir kiti nepageidautini ingredientai. Kačių organizmas gali įsisavinti tik gyvulinės kilmės baltymus. Vitaminus A, B ir D gauna tik iš gyvulinių baltymų. Su mėsa gauna ir būtiną amino rūgštį tauriną (jo trūkstant, vystosi širdies, akių ligos). Augaliniai baltymai reikalauja kitų fermentų, kurių kačių virškinimo trakte nėra.

Ką siūlo RAW mitybos šalininkai? Jų nuomone, kates dera maitinti tik tuo, ką joms skyrė gamta, – mėsa. RAW maitinimas vienodas visokio amžiaus katėms – žalia mėsa nuo 3 mėnesių iki gyvenimo galo.

RAW davinio norma: 4 kg katė turi gauti 150–200 g mėsos per parą. Maitinti du kartus – ryte ir vakare.

Kaip subalansuoti RAW ruošinį?

• 60 % davinio turi sudaryti raumuo (vištienos, kalakutienos, triušienos, jautienos arba veršienos; kiauliena netinka),
• 30 % vidaus organai (vištos arba kalakuto širdelės, skrandukai; kepenėlės laisvina vidurius, taigi tinka tik tuo atveju, jei yra vidurių užkietėjimas),
• 10 % kaulai, kremzlės (geriausia vištų kakliukai arba galvos; stambių kaulų duoti negalima – katė gali išsilaužti dantis arba užspringti).

Raumenį supjaustyti (ne malti!) nedideliais gabaliukais, kad katės kramtytų – dantis ir dantenas reikia palaikyti tonuse, taip išvengsime gingvito, stomatito. Plėšdama, grauždama, kąsdama, katė puikiai išsivalo dantis. Manoma, kad prie dantų valymo prisideda žalioje mėsoje esantys enzimai. Vidaus organus ir kaulus, kremzles galima sumalti per stambų sietelį. Maisto termiškai neapdoroti, t. y. nevirti (verdant nebelieka taurino). Pageidautina net ir neužšaldyti, nes atitirpinant pražūsta daug gerų elementų. Bijančius užkrėsti savo kates parazitais, RAW mitybos šalininkai nuramina: katės turi labai rūgščią skrandžio terpę, kurioje užkratas žūsta. Negalima maitinti monodieta, pvz., tik vištiena. Mėsos rūšį reikia kaitalioti. Racioną reikia praturtinti: į mėsą įberti chondroitino ir gliukozamino; kartą per savaitę įmušti putpelės kiaušinį su lukštu – tai kalogeno, kalcio, vitamino D3, mikroelementų (fluoro, vario, mangano, cinko, geležies, fosforo) šaltinis; 2–5 % mėsos davinio gali sudaryti 5–6 min patroškintos daržovės. Kačių racione gali būti tik funkcionalūs angliavandeniai, kaip morkos, moliūgai, cukinijos, špinatai, brokoliai. Kruopos, krakmolingos daržovės (bulvės, žirneliai, pupelės, lęšiai, burokėliai) katėms netinka. Aliejai: rapsų, kokosų, sojų – blogai; linų sėmenų, saulėgrąžų, moliūgų aliejai, žuvies taukai – gerai. Kartais galima duoti neriebaus kefyro, rūgpienio, natūralaus joguto. Pagal RAW propaguotojų mokymą, katės racione vieną kartą per savaitę gali būti truputį žuvies. Tačiau žuvyje yra daug fosforo, todėl katės organizme gali sutrikti kalcio-fosfoto pusiausvyra ir prasidėti skeleto demineralizacija (t. y. lūžinėti kaulai).

RAW mitybos trūkumas tas, kad šiais laikais sunku rasti sveikos, antibiotikais neužterštos mėsos.Yra pavojus, kad žalia mėsa gali būti užkrėsta salmonelėmis ar trichinelėmis. Iškyla daug keblumų norint sustyguoti kačių maitinimą taip, kad mėsa būtų ir sveika, ir šviežia, ir nevirta.

Maišyti sausą maistą ir RAW negerai. Sausas maistas reikalauja vienokių virškinimo fermentų, natūralus kitokių.

Mišri mityba.

Maitinimo pagrindas – sausas maistas. Jo normuoti nereikia. Šalia turi būti padėta atsigerti tyro vandens. Vandenį reikia keisti kasdien – išplauti indelį, pripilti šviežio.
Ir kačiukai ir suaugę katės gauna virtos mėsos, retkarčiais konservų. Galima virti paukštieną (vištieną, kalakutieną), triušieną arba jautieną (veršieną). Mėsą reikia virti be jokių prieskonių, druskos. Nuėmus nuo kaulo, mėsa smulkiai supjaustoma. Galima įmaišyti truputį virtų trintų daržovių su sultiniu ( morka, cukinija, moliūgas, brokolis). Virtas maistas turi būti šviežias. Ryte išsivirus mėsą, ja galima maitinti tik tą dieną. Netinka riebi mėsa: kiauliena, antiena, ėriena. Netinka nei pienas (katės neįsisavina laktozės), nei grietinė (per riebu – nuo riebalų nukenčia kepenys). Netinka ir visas kitas žmonių maistas, kuriame gausu prieskonių ir druskos.

Informacijai apie kačių maitinimą naudotas šaltinis:

• Tailando kačių veislyno „Nectario*LT“ internetinė svetainė – http://www.nectario.lt/

Kačiukas auga, keičiasi, daug ko išmoksta veislyne, bet jo vystymasis, charakterio, įgūdžių ir įpročių formavimasis nesibaigia išvažiavus iš gimtų namų. Koks jis užaugs, daug priklauso ir nuo naujųjų šeimininkų.

Parsivežus kačiuką namo, jau nuo pirmos dienos reikia parodyti kas jūsų namuose leistina ir kas ne. Pavyzdžiui, jūs nenorite, kad kačiukas liptų ant valgomojo stalo. Gera auklėjimo priemonė yra vandens purkštukas, garsus pliaukštelėjimas delnais ar garsas imituojantis katės šnypštimą. Jam tai nemalonu ir prisiminęs vengs tai kartoti.

Kuo daugiau laiko praleiskite su mažu kačiuku, žaiskite, glostykite. Jei pradžioje jam nedrąsu, tai palaipsniui, jausdamas dėmesį, švelnumą ims atsakyti tuo pačiu. Imkite kačiuką į rankas ir jei jam tai nepatinka, palaikę palepinkite skanuku (naudokite saikingai). Po kiek laiko, buvimas ant rankų jam asocijuosis su malonumu ir jam tai patiks.

Būkite pasiruošę tam, kad atsiradus naujam šeimos nariui, teks susitaikyti, gal net keisti kažką savo buityje, nes bus dalykų, kurių pakeisti negalėsite: tai ir pastebimi plaukai, galbūt pakramtyta gėlė ar iškapstytos žemės iš vazono, o gal nuversta vaza. Bet visa tai sutvarkoma ir atsiperka augintinio teikiamomis geromis emocijomis.

Įsigiję naują augintinį, artimiausiu metu nuvykite pas licencijuotą veterinarą, kad duomenų bazėje būtų pakeistas augintinio savininkas.

Pasirūpinkite, kad kartą metuose kačiukas būtų paskiepytas.

Stebėkite kačiuką ir atsiradus problemai, nedelskite pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.